Buvau jauna ir nėščia mamytė. Kaip ir visos, norėjau įamžinti šį stebuklingą laukimosi laikotarpį. Tad pradėjau domėtis, klausti pažįstamų, ieškotis internete apie šių paslaugų teikimą. Google paskyra išmetė itin daug nuorodų, tačiau mano akį labiausiai patraukė jaunos fotografės sukurtas puslapio pavadinimas: „Nėštukių fotosesija – įamžinanti akimirkos grožį“.
Iš karto susisiekiau su nėštukių fotosesijas rengiančia fotografe, susitarėme susitikti mieste, išgerti kavos. Vos ją pamačius iš karto supratau, kad tai ji, ta moteris, kuriai aš noriu atsiverti, parodyti save trapią, tyrą ir laukiančią. Žinoma, interesai sutapo, viena kitai patikome ir pradėjome aptarinėti ko reikės nėštukių fotosesijos metu. Kalbėjomės apie vietą, jinai pateikė daug įvairiausių variantų, nuo foto studijos iki savos, bet jaukios namų erdvės ar fotosesijos gamtoje. Nusprendėme pasirinkti gamtą, tad beliko suderinti kokiais rūbais būsiu apsirengusi, ar fotosesijoje dalyvaus būsimas tėvelis ir kitas detales. Tai nusprendžiau padaryti viena.
Prisiminusi kadaise mamos dovanotą raudonai geltoną ir laisvą suknelę, ją užsivikau, čiupau vyrą į parankę ir mūsų mylimą katiną Adolfą. Atvažiavome vėlai vakare, per patį saulėlydį. Mus pasitiko fotografė su plačia šypsena veide. Nėštukių fotosesija užtruko maždaug 5 valandas, tačiau jokio nuovargio nejaučiau, atvirkščiai, buvau laiminga ir nekantravau išvysti užburiančias nuotraukas. O jos tokios ir buvo. Fotografė labai gerai padirbėjo ir paretušavusi nuotraukas atsiuntė vos po kelių dienų. Likau sužavėta, nustebusi, laiminga.
Dar ir šiandien, pati žiūrėdama ir rodydama nėštukių fotosesijoje darytas nuotraukas savo anūkams, džiaugiuosi ir nemoku nuslėpti susižavėjimo, kurį kadaise jaučiau, nešiodama po savo širdimi savo dukrą, jų mamą.