Prieš pradedant kalbėti apie teatro grimą derėtų išsiaiškinti makiažo ir grimo pagrindinius skirtumus.
Makiažas skirtas visoms moterims kasdienai ir progoms. Rytinis ir dieninis makiažas būna ne ryškus, paslepia odos netobulumus, švelniai paryškina bruožus ir akis. Proginis bei vakarinis makiažas paprastai būna ryškesnis, jam naudojamos bazės, vandeniui atsparios ir kitos priemonės, kurios padeda kuo ilgiau išlaikyti nepriekaištingą makiažą, kuris išryškina moters grožį. Įprastai progoms ar ypatingiems vakarams moterys dėl makiažo kreipiasi į kosmetologus, na, o kiekvieną dieną rytiniu, dieniniu ir vakariniu makiažu pasirūpina pačios. Moterims tai tarsi įgimta, vienos galbūt yra gabesnės už kitas, na o kitos visada gali rasti makiažo patarimų internete, knygose ir žurnaluose.
Pats grimas pagal specifiką dar gali būti skirstomas į kinematografinį, televizinį ir teatro grimą. Televizinio grimo paskirtis: koreguoti išvaizdą ir padidinti raiškos galimybes. Televizijoje grimas turi būti ypač nepriekaištingas dėl didelės vaizdo raiškos ir filmavimo stambiu planu. Kine galioja tas pats. O štai teatre aktorių veidai nėra matomi iš arti dėl to nepriekaištingumas yra mažiau svarbus, teatre nebūtina, kad kiekvienas odos lopinėlis būtų tobulas, svarbus bendras vaizdas iš tolėliau ir efektingumas. Kine grimas turi būti suderintas su skiriamąja geba, skaitmeninės technikos jautrumu, operatorių galimybėmis bei apšvietimu. Anksčiau, kai dar filmavimams buvo naudojamos kino juostos, o pats kinas buvo nespalvotas, svarbiausias vaidmuo atitekdavo monochrominėms spalvoms ir šešėliams. Spalvotas kinas suteikė reikšmę spalvų gamoms, jų derinimui. O patiems grimuotojams teko išmokti naujų gudrybių ir subtilybių.
Teatro grimo pagalba siekiama pakeisti aktorių bruožus: kartais tenka žmogų pasendinti keliomis dešimtimis metų, pakeisti jo lytį arba suteikti jam hiperbolizuotai ryškų charakterį. Teatro grimui naudojami ne tik specialūs dažai, kurie kur kas ilgiau ir tvirčiau laikosi ant veido nei kosmetika, bet ir tokios specifinės priemonės kaip veido formą keičiantys priedai: kaukės, nosys, apgamai, dirbtiniai perukai, barzdos ir ūsai bei klijai skirti visoms šioms priemonėms pritvirtinti. Juk aktoriai scenoje išdarinėja įvairiausius triukus: vartosi, šokinėja, plaikstosi, šoka, bėga, griūna, imituoja muštynes ir t.t. Svarbu, kad spektaklio metu jie ne tik nepamestų savo dirbtinių plaukų ir nosių, bet kartu, ir, kad prakaitas nenuplautų visų grimo dažų.
