Visa lietuvių tautodailė daloma į dvi pagrindines, stambias rūšis: taikomąją tautodailę ir vaizduojamąją.
Taikomoji tautodailė — visi dirbiniai, kurie yra praktiški bei pritaikomi buityje. Taikomosios tautodailės rūšies pavyzdžiai: įvairūs įvairiomis medžiagomis pagaminti namų apyvokos rakandai, padargai ir įrankiai, taip pat medžio dirbiniai (virtuvės įrankiai, baldai), gintaro, brangakmenių dirbiniai (papuošalai, aksesuarai, dekoracijos), keramika (indai, vazos), tekstilės dirbiniai (rūbai, kilimai, patalynė) ir kita.
Vaizduojamoji tautodailė — kuriama kaip dekoracija arba religinė atributika. Vaizduojamosios tautodailės rūšies pavyzdžiai: paveikslai (religiniai, vaizduojantys gamtą, natiurmortus), skulptūros bei grafikos darbai.
Tautodailės rūšys gali būti išskiriamos ir pagal tautodailės dirbinio medžiagą iš kurios jie yra gaminami (mediena, augaliniai arba gyvūninės kilmės pluoštai, metalai, akmenys, kriauklės, gyvi bei džiovinti augalai, kailiai, molis, oda, kiaušinių lukštai ir pan.). Tokiu būdu ėmė rastis įvairūs lietuvių liaudies amatai. Iki šių dienų viena reikšmingiausių tautodailės rūšių yra tekstilė.
Tautodailės rūšys (amatai) pagal medžiagą:
- Akmens apdirbimas;
- Augalų (gyvų ir džiovintų) dirbiniai;
- Baldininkystė;
- Bambuko dirbiniai;
- Juvelyrika;
- Kailiadirbystė;
- Kalvystė;
- Keramika;
- Medžio raižyba;
- Odininkystė;
- Pynimas;
- Popieriaus dirbiniai;
- Tekstilė.
Šiais laikais labai svarbi ir populiari yra ne tik tekstilė, bet ir baldininkystė, akmens apdirbimas bei juvelyrika, kuri virto iš ties prestižine gamybos ir prekybos sritimi.
Kiekviena iš tautodailės rūšių pagal medžiagą gali būti skirstoma į dar smulkesnes šakas pagal medžiagos rūšis (pvz.: medžio baldai iš ąžuolo, uosio, beržo), pagal apdirbimo, gamybos arba dažymo techniką. Amatai šiais laikais labai traukia turistus, be to tautodailės dirbiniai yra eksportuojami į kitas šalis. Patys Lietuviai prie tautodailės vienaip ar kitaip prisiliečia dažniausiai per tradicines šventes: Velykas, Kalėdas, Užgavėnes, Kaziuko mugę ar pan.