Vienas iškiliausių XIX amžiaus dailininkų, apie kurio darbus, jei ne matę, bet tikrai girdėję buvo daugelis, Vincentas van Gogas, žavi ir kelia daugybę klausimų ne tik savo darbais, bet ir savo gyvenimu. Ši asmenybė apsupta įvairių istorijų, būtų ir nebūtų, kurios įprasmina jo nutapytus darbus. Kaip žmogus, augęs protestantų pastoriaus šeimoje tapo vienu svarbiausių meno pasaulio asmeniu?
Biografija
Vincentas van Gogo gyvenimas nuo vaikystės buvo perpildytas dvejonių. Baigęs mokyklą, jis žavėjosi menu ir dėdės paskatintas, mokėsi dailės kūrinių pardavimų amato. Vėliau, po nelaimingos meilės, jis prarado norą sieti savo gyvenimą su menu, kurį laiką padirbęs mokytoju, nusprendė sekti tėvo pėdomis ir pasirinko dvasinį kelią. Visgi, šis kelias jam taip pat netiko, ir blaškomas tarp noro padėti žmonėms, mat kurį laiką vietoj pamokslų dėstymo jis pasirinko padėti vargšams, ir meno kurimo, po ilgų gyvenimo išbandymų jis ryžosi išvykti į Prancūziją, kur ugdė savo dailininko sugebėjimus.
Vincentas van Gogas garsėja ne tik dėl savo kūrinių, bet ir dėl akibrokšto, nusipjaudamas savo ausį. Vyrauja dvi pagrindinės teorijos: pirmoji, kuomet jis susipykęs su artimu draugu dailininku Poliu Gogenu, po kivirčo perpildytas emocijų nusipjovė ausį ir norėjo nusiųsti bičiuliui. Antroji, susijusi su šizofrenija, kuria, manoma, menininkas sirgo. Teigiama, jog išgirdęs piktus balsus, norėdamas jų atsikratyti, jis nusipjovė ausį. Taip pat pagrindu manyti, jog jis sirgo šizofrenija, ar bent jau buvo kankinamas haliucinacijų, susijusi su dažnu jo nusiskundimu matant ryškias dėmes, spalvas, ir būtent tai atsispindi jo darbuose
Postimpresionizmas
Ši sąvoka gali būti girdėta, bet kiek sunkiau suprantama. Laikoma, jog būtent van Gogas yra šios srovės pradininkas. Impresionizmas ir postimpresionizmas vyravo panašiu metu, bet pagal savo idėja kiek skyrėsi. Impresionistai siekė pavaizduoti modernų pasaulį tokį, koks jis yra, o ne į antikos laikus gražinančius paveikslus. Taip pat jiems svarbu buvo perteikti šviesą, todėl šios srovės dailininkai pradėjo tapyti lauke, o ne studijose, kaip buvo priimta iki to. Dėl to iš pradžių Vincentas van Gogas taip pat buvo laikomas impresionistu, mat jis tapė lauke ir jam buvo svarbu perteikti visas spalvas, visą gamtos grožį. Tačiau, būdamas jautrios sielos asmenybe, jis nebenorėjo tapyti tik tai ką mato, jam savo kūryboje tapo svarbu perteikti tai ką jis jautė, būtent tai ir tapo pagrindine postimpresionizmo idėja – tapyti tai, ką menininkas jaučia. Galbūt būtent dėl to, šiandien Vincento van Gogo kūriniai pamačius prikausto dėmesį ilgam.
